PROFESOR 200 PARTISIPA IHA SEMINARIU NASIONAL RELASIONA HO INVESTIMENTU GESTAUN REKURSUS MARITIMU KAFE NO KULTURA

 


Dili-04/06/2025-Média Defisiensia, Ministeriu da Edukasaun liuhusi Sekretariu Estadu Tekniku Vokasional realiza seminariu relasiona ho investimentu no ETV ba implementasaun kresimentu ekonomia husi gestaun rekursus maritimu kafe no kultura ba professor 200 husi eskola privadu no publiku sira iha munisipiu 13 inklui RAEOA.

Tuir Sekretariu Estadu Teknika Vokasional, Domingos Lemos Lopes, hatete objetivu husi seminariu nasional ne’e atu bele fahe esperensia matenek husi peritus balu ba professors sira bele kapasita tan professors sira nia kualidade ba futuru.

“Direisaun Ensinu Sekundariu Jeral no Ensisu Tenika Vokasional  realiza seminariu Nasional ida ne’e planu ona iha tinan kotuk ba  atividade nia objetivu atu fahe eperensia, matenek, esperensia husi peritus sira liu liu iha indoinesia  ho timor ne’ebé ami ajuda husi Indonesia sira nain rua peritus husi ita nia rai laran nasional magnifiku reitor  ETCI no diresaun rasik no teknika vokasional rasik ne’ebé ohin sei realiza seminar ida ne’e”, Dehan iha salaun Infordepe Balide-Dili, 04/06.

Nia hatutan, liu husi seminariu nasional ne’e hetan partisipa husi Eskolar sira husi Muisípiu, eskola públiku tantu privadu. Nune’e mos kona ba eskola Téknika nafatin kontinua no sei lataka, maibé hare ba kursu balu ne’ebé la relevante, inklui planu mos hodi hare ba matríkulasaun iha anu letivu foun mai.

“Planu ne’ebe mak iha professors 200 pessoa ne’ebé mak fo konvite sira mai partisipa seminariu nasional ida ne’e, eskola territóriu tomak ne’ebé mak konvida  mai husi Munisípiu hotu, partisipa iha semináriu nasionál ida ne’e .Ohin loron konvida professores sira husi eskola pribadu, katólika no públika no mos téknik vokasional sira hotu. Eskola téknika vokasional la taka maibé orsida liu tiha husi semináriu ida ne’e ita hare ba posibilidade iha eskola tékniku vokasionál  balu nia kursus balu la relvansia ho  real entaun ita laos taka inpende tiha lai lao neneik ba maibe tinan oin ita automatikamente  sira nia aktividade lao nafatin maibé ba matríkulasaun iha anu letivu foun ne’e mak ita ba ita nia planu foun,”hatutan nia.

Sekretariu Estadu salienta liu tan, kona ba atributu farada eskola nian sei fahe ba pakote rua, regulamentu no desportu nian.

“Lei fo dalan atu sosializa ba inan aman sira konaba farda uniforme nasional ne’e, tamba ida ne’e mak professor sira ba halo enkontru ho inan aman kona ba farda ne’e iha pakote 2 ida uja ba desportu nian ketak ida, no ida uja ba regularmente nian. estudante sira uza farda iha oin 2. Segunda to quinta uja ida, sexta to sabádu uja desportu nia,”hakotu nia.

Jornalista                   : Efrosina S. Brás

Editór                         : Média RKDTL

Post a Comment

0 Comments